Upytės bandymų stotis parodoje „Ką pasėsi… 2012“

Upytės bandymų stotis parodoje „Ką pasėsi… 2012“ pristatė pluoštinius augalus 

Kovo 29–31 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyko septynioliktoji pavasarinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2012“.

Slėnio „Nemunas“ ekspozicijoje lankytojų dėmesį traukė nauji alternatyvūs pluoštiniai ir energiniai augalai – pluoštinės kanapės bei pluoštinės dilgėlės. Šalia tradicinių Lietuvos augalų – pluoštinių linų, kurie užauga tik iki 1 m aukščio, dvimetrinės pluoštinės dilgėlės ir daugiau kaip 3 m užaugančios pluoštinės kanapės atrodė tikrai įspūdingai. Ne vienas stebėjosi – nė neįsivaizdavęs, kad kanapės būtent tokios išauga.

Daugeliui kanapių vardas iš karto asocijuojasi su vienintele, beje, siaura jų panaudojimo sritimi nelegalaus svaiginimosi tikslais. Tačiau ne visiems žinoma, kad be narkotinių kanapių yra daug kitų šios šeimos augalų rūšių ir atmainų, nesukaupiančių tiek narkotinės medžiagos (tetrahidrakanabinolio), kad būtų tinkamos svaigintis.

Lankytojai galėjo apžiūrėti pluoštinių kanapių, pluoštinių dilgėlių ir linų augalus, pačiupinėti ir pajusti jų pluošto bei spalių skirtumus.

Tikimės, kad po parodos atsiras daugiau norinčių auginti šiuos augalus, plėtoti verslą. Tuo labiau, kad kovo 30 d. vykęs seminaras „Pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje – šiandienos problemos ir ateities perspektyvos“ – sutraukė tikrai nemažą auditoriją, į seminarą užsiregistravo per 50 klausytojų.

Seminaro metu LAMMC Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Zofija Jankauskienė klausytojams pristatė pluoštines kanapes kaip išskirtinį augalą, aptarė jo fiziologines, botanines savybes, naudą ir pritaikymo galimybes. Buvo išsamiai paaiškinta, kuo pluoštinio tipo kanapės skiriasi nuo jų kitų dviejų giminaičių – marihuaninės bei šiukšlyninės kanapės.

Pluoštinių kanapių agrotechniką (dirvos parinkimą, sėją, pasėlių priežiūrą ir kt.), derliaus nuėmimo bei dorojimo technologijas aptarė LAMMC Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Elvyra Gruzdevienė.

Pluoštinių kanapių panaudojimą maisto produktų, pluošto, popieriaus, kosmetikos, biologinių augalų apsaugos produktų gaminių bei vaistinių medžiagų, taip pat statybinių medžiagų ir biokuro srityje pristatė Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas Andrius Osadčis. Jis pasidžiaugė, jog nepaisant įstatyminių paradoksų, kai ES leidžiami auginti augalai uždrausti auginti Lietuvoje, mūsų ūkininkai 2011 m. ne tik pasėjo 80 ha pluoštinio tipo kanapių, tačiau ir įtraukė šiuos augalus į savo pasėlių deklaracijas. Pranešėjas norintiems auginti kanapes ūkininkams patarė kreiptis į asociaciją dėl sėklų įsigijimo, nes ir šiuo metu, kai dar nėra įstatyminės bazės, ir vėliau, jei leidimas auginti pluoštines kanapes bus gautas, sėti privaloma tik sertifikuotą sėklą ir ją būtina įsigyti su atitinkamais dokumentais.

Bene svarbiausias pranešimas buvo perskaitytas renginio pabaigoje. Su pluoštinių kanapių auginimo teisinio reglamentavimo Lietuvoje situacija ir problemomis seminaro klausytojus supažindino Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė. Pranešėja informavo, kaip vyksta LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo keitimas, kokie vykdomi darbai ir ruošiami dokumentai, kad Lietuvoje būtų duotas leidimas auginti ir perdirbti pluoštines kanapes. Taip pat buvo aptarti ES auginamų pluoštinių kanapių plotai, leidžiamos auginti veislės ir pateiktas sąrašas veislių, kurias auginant skiriama ES parama. Lektorė aptarė keletą problemų dėl teisinės kolizijos – tai LR teisės aktų nesuderinamumas su ES reglamentais; trukdžiai auginti dar vieną (ir gal būt pelningą) žemės ūkio augalą; šiuo metu auginama nepaisant nacionalinio draudimo (2011 m. deklaruota 53 ha); Lietuvoje už pluoštines kanapes negaunamos tiesioginės išmokos, nors ES jos mokamos; išlaidos iš biudžeto už mėginių ėmimą ir THC tyrimus – užsienyje už juos moka augintojas. Deja, šiuo metu neįmanoma užtikrinti tinkamos pluoštinių kanapių auginimo kontrolės. Pranešime buvo išsamiai pristatyta ES ir Lietuvos teisinė bazė, šiuo metu galiojantys reikalavimai ir numatomas pluoštinių kanapių auginimo reglamentavimas.

Seminaro dalyviai aktyviai diskutavo, pateikė daug klausimų, tad tos dvi renginiui skirtos valandos prabėgo labai greitai.

Informaciją parengė:

dr. E. Gruzdevienė, LAMMC Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja,

dr. Z. Jankauskienė, LAMMC Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja

Prie LAMMC Žemdirbystės instituto stendo Slėnio „Nemunas“ ekspozicijoje: dr. Elvyra Gruzdevienė, doktorantės Ramunė Masienė bei Vaida Jonytienė ir dr. Zofija Jankauskienė

Pranešimą skaito Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas Andrius Osadčis

Kalba dr. Elvyra Gruzdevienė

Pranešimą skaito dr. Z. Jankauskienė

Į seminaro dalyvių klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė